01/06/2026
GYVŪNŲ MITYBOS MOKSLAS IR INOVACIJOS TVARIŲ MAISTO SISTEMŲ ATEIČIAI
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Gyvulininkystės institute Baisogaloje gegužės 26 d. įvyko mokslinė konferencija „Gyvūnų mitybos mokslas ir inovacijos tvarių maisto sistemų ateičiai“. Renginį organizavo Lietuvos mokslų akademija ir LSMU Gyvulininkystės institutas, bendradarbiaudami su Žemės ūkio ministerija. Į konferenciją susirinko gausus būrys mokslininkų, žemės ūkio specialistų, kolegijų ir universitetų dėstytojų, konsultantų, ūkininkų bei verslo įmonių atstovų, kuriuos domino gyvūnų mitybos mokslo naujovės, inovatyvūs pašarų gamybos sprendimai ir tvarios gyvulininkystės plėtros perspektyvos.
Konferenciją atidarė Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas akad. Vidmantas Stanys, Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Saulius Jasius, LSMU Veterinarijos akademijos kancleris prof. dr. Mindaugas Malakauskas ir LSMU Gyvulininkystės instituto direktorius dr. Artūras Šiukščius. Sveikinimo kalbose buvo pabrėžta mokslo, inovacijų ir praktikos partnerystės svarba kuriant konkurencingą, aplinkai draugišką ir atsparią Lietuvos gyvulininkystę.
Konferencijos programoje buvo pristatyti septyni aktualūs pranešimai, apėmę gyvūnų mitybos, pašarų kokybės, klimato kaitos, inovacijų ir tvarumo temas.
LSMU Gyvulininkystės instituto direktorius dr. Artūras Šiukščius pranešime „Kaip gyvūnų mokslas gali padėti formuoti gyvulininkystės sistemų ateitį“ aptarė šiuolaikinio gyvūnų mokslo vaidmenį sprendžiant produktyvumo, gyvūnų gerovės, aplinkosaugos ir maisto saugos iššūkius bei pristatė perspektyvias mokslinių tyrimų kryptis.
Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė pranešime „Kai kriterijai tampa konkurenciniu pranašumu: tvarumo kelias gyvulininkystėje“ nagrinėjo tvarumo kriterijų svarbą gyvulininkystės sektoriaus konkurencingumui, pristatė Europos Sąjungos politikos kryptis bei jų poveikį ūkių veiklai.
LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vedėja dr. Monika Toleikienė analizavo netradicinių žemės ūkio augalų adaptacijos galimybes Lietuvoje, akcentuodama jų potencialą prisitaikant prie klimato kaitos sąlygų ir užtikrinant pašarų bazės įvairovę.
LSMU Veterinarijos akademijos Veterinarijos fakulteto dekanas prof. dr. Rolandas Stankevičius pranešime „Aukšto produktyvumo gyvūnų šėrimas“ aptarė svarbiausius mitybos veiksnius, lemiančius gyvūnų produktyvumą, sveikatą ir efektyvų pašarų panaudojimą.
LSMU Gyvulininkystės instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Jonas Jatkauskas pristatė integruotą požiūrį į siloso kokybės valdymą – nuo pašarinių augalų auginimo ir derliaus nuėmimo iki siloso naudojimo gyvūnų šėrimui. Pranešime buvo pabrėžta kokybiško siloso reikšmė gyvulių produktyvumui ir ūkio ekonominiams rezultatams.
Antrojoje konferencijos dalyje LSMU Gyvulininkystės instituto mokslininkas dr. Virginijus Uchockis pristatė tyrimų rezultatus apie vietinių grūdų, apdorotų hidrodinamine technologija, maisto medžiagų pokyčius ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo galimybes. Pranešime atkreiptas dėmesys į inovatyvių pašarų ruošimo technologijų potencialą didinant pašarų vertę ir mažinant neigiamą poveikį aplinkai.
Konferenciją užbaigė UAB Respublikinio veterinarijos aprūpinimo centro direktorius Robertas Stoškus, pristatęs pranešimą „Biotechnologinių inovacijų praktiniai aspektai gyvulininkystėje: pašarų kokybės, mikrobiotos ir biosaugos valdymas“. Pranešėjas aptarė naujausius biotechnologinius sprendimus, taikomus pašarų gamyboje ir gyvūnų sveikatingumo užtikrinime, bei jų praktinę naudą ūkiuose.
Po pranešimų vyko aktyvios diskusijos, kurių metu konferencijos dalyviai aptarė gyvulininkystės sektoriaus ateities perspektyvas, mokslo ir verslo bendradarbiavimo galimybes bei inovacijų diegimo iššūkius praktikoje. Renginio dalyviai sutarė, kad tvarių maisto sistemų kūrimas neatsiejamas nuo pažangių gyvūnų mitybos sprendimų, mokslu grįstų technologijų ir glaudaus bendradarbiavimo tarp mokslininkų, politikos formuotojų bei žemdirbių bendruomenės.
Konferencija tapo reikšminga erdve keistis naujausiomis mokslo žiniomis, aptarti aktualius sektoriaus iššūkius ir stiprinti dialogą tarp tyrėjų bei praktikos atstovų, siekiant tvarios ir konkurencingos Lietuvos gyvulininkystės ateities.
