19/06/2026
Prezidento Gitanas Nausėda metiniame pranešime nuskambėjo mintis, kurią verta girdėti ne tik kaip gražią frazę, bet kaip labai konkretų klausimą apie Lietuvos ateitį:
„Naujoje geoekonominėje realybėje valstybių pajėgumą ir atsparumą vis labiau lemia būtent jų žmonės.“
Tai labai tiksliai nusako kryptį, kuria turime žiūrėti kalbėdami apie švietimą. Lietuvos ateitį lems ne vien infrastruktūra, investicijos ar technologijos. Ją lems žmonės – jų gebėjimas mokytis, prisitaikyti, dirbti su naujomis technologijomis, kurti vertę ir stiprinti savo bendruomenes.
Todėl klausimas, kaip Lietuva rengia tokius žmones, tampa vienu svarbiausių valstybės klausimų. Ir čia kolegijų vaidmuo yra esminis.
Kolegijos kasdien rengia specialistus, kurių reikia visoje Lietuvoje: slaugytojus, inžinierius, IT specialistus, pedagogus, socialinius darbuotojus, verslo ir viešojo sektoriaus profesionalus. Tai žmonės, nuo kurių priklauso, ar technologiniai, ekonominiai ir socialiniai pokyčiai pasieks ne tik didžiuosius miestus, bet ir kiekvieną Lietuvos regioną – mokyklas, ligonines, įmones, savivaldą ir bendruomenes.
Prezidentas savo pranešime akcentavo ir technologinio raštingumo svarbą bei būtinybę sudaryti žmonėms galimybes mokytis visą gyvenimą. Kolegijoms tai nėra abstrakti strateginė formuluotė. Tai jų kasdienybė: žmonės ateina persikvalifikuoti, įgyti naujų kompetencijų, prisitaikyti prie kintančios darbo rinkos ar susikurti naują profesinį kelią.
Lygiai taip pat svarbu, kad aukštasis mokslas būtų ne uždara sistema, o jungtis tarp žinių, inovacijų, ekonomikos ir visuomenės poreikių. Ši jungtis negali būti stipri tik keliuose didžiuosiuose miestuose. Ji turi veikti visoje Lietuvoje.
Kalbėdami apie valstybės atsparumą, negalime pamiršti ir socialinio mobilumo. Švietimas turi plėsti žmogaus galimybes, o ne dar labiau jas apriboti pagal tai, kokioje šeimoje, mieste ar regione žmogus gimė.
Daugeliui žmonių kolegija yra būtent tokia galimybė: įgyti profesiją, sustiprėti, pakeisti gyvenimo kryptį, likti savo regione ir kurti vertę čia, Lietuvoje.
Todėl kolegijų stiprinimas nėra siauras aukštojo mokslo sektoriaus klausimas. Tai klausimas apie tai, ar Lietuva turės pakankamai žmonių, gebančių dirbti, kurti, prisitaikyti ir nešti pokytį visoje šalyje.
Jeigu norime stiprios, technologiškai raštingos ir atsparios Lietuvos, turime nuosekliai stiprinti tas švietimo grandis, kurios yra arčiausiai žmogaus, darbo rinkos ir regionų poreikių.
Kolegijos yra viena svarbiausių tokių grandžių.