Logopedas Visiems

14/06/2026

Ar žinojote, kad:
🌿 Dvikalbystė – ne kliūtis, o galimybė!
Tėvai dažnai nerimauja: ar dvi kalbos nesupainios vaiko? Ar dėl to jis nepradės kalbėti vėliau? Gal geriau namuose ir ugdymo įstaigoje kalbėti daugumos kalba?

Moksliniai tyrimai rodo, kad dvikalbystė nesukelia kalbos sutrikimo. Vaikas gali maišyti kalbas, skirtingose situacijose rinktis skirtingų kalbų žodžius ar vienoje kalboje kalbėti mažiau nei kitoje. Visa tai gali būti natūrali dvikalbės raidos dalis.

Svarbu vertinti ne tik tai, kiek vaikas kalba viena kalba, bet ir bendrą jo kalbinę patirtį abiem kalbomis: supratimą, žodyną, bendravimo iniciatyvą, sakinių ilgį, gebėjimą pasakoti ir reaguoti į kalbą.
💬 Namų kalba vaikui yra ryšio, saugumo ir tapatybės dalis, todėl jos atsisakyti nereikia. Priešingai, prasmingas bendravimas šeimos kalba gali padėti plėtoti žodyną ir sukurti progas komunikacijai.

Jeigu kyla abejonių, verta pasitarti su logopedu, kuris atsižvelgia į vaiko dvikalbę aplinką ir vertina kalbą plačiau, o ne tik pagal vienos kalbos rezultatą.

📚 Šaltiniai:
Byers-Heinlein ir Lew-Williams (2013) apie dvikalbystę ankstyvajame amžiuje; Peña (2023) apie „dvikalbystės vėlavimo“ prielaidų vertinimą; Boerma ir Blom (2017) apie dvikalbių vaikų vertinimą abiem kalbomis; ASHA Practice Portal apie daugiakalbystei aktualias logopedo paslaugas.

31/05/2026

Get Instant Access

28/05/2026

💬 Po ankstesnio įrašo apie sulėtėjusią kalbos raidą sulaukiau daug susidomėjimo ir klausimų, todėl dalinuosi informacija✨
Kai kalbame apie vaiko kalbos raidą, svarbu stebėti ne tik tai, kiek žodžių vaikas pasako, bet ir kaip jis bendrauja 👇

Todėl praktikoje labai padeda paprasti dalykai:
🧸 komentuokite tai, ką vaikas daro
Pvz., ne klausinėkite „Kas čia?“, o sakykite: „Mašina važiuoja“, „Tu dedi lėlę“, „Dar nori“ ir pan.;
⏳ darykite ilgesnes pauzes
Kartais vaikui reikia daugiau laiko sureaguoti ir atsakyti. Neskubėkite iškart atsakyti už jį.
🗣️ išplėskite vaiko pasakymą
Jei vaikas sako „mama“, galima pridėti: „Mama ateina“, „Mama duoda“, „Mama čia“.
🎲 kurkite mažas pasirinkimo situacijas
„Nori obuolio ar banano?“
„Žaisime su mašina ar kamuoliu?“
Pasirinkimas skatina vaiką parodyti, ištarti, pažvelgti, sureaguoti.
💛 neverskite vaiko nuolat kartoti
Dažnas „pasakyk“, „pakartok“, „kaip reikia sakyti?“ gali kelti įtampą. Vaikui dažnai naudingiau girdėti aiškų, natūralų suaugusiojo kalbos modelį.

26/05/2026

💬 Kartais vaiko kalbos raida kelia klausimų: ar dar palaukti, ar jau kreiptis pagalbos?
Svarbiausia – nelyginti vaiko su kitais, bet stebėti jo bendravimą kasdienėse situacijose: kaip jis reaguoja į kalbą, ar bando išreikšti poreikius, ar domisi bendravimu, ar jo kalba po truputį keičiasi ir pan.
🌱 Ankstyvoji pagalba nereiškia skuboto „diagnozavimo“. Tai galimybė laiku pastebėti, padrąsinti vaiką ir padėti jam bendrauti lengviau.
👨‍👩‍👧 Jei kyla nerimas, visuomet verta pasitarti su logopedu. Kartais užtenka kelių aiškių rekomendacijų, kad tėvai ar pedagogai žinotų, kaip padėti vaikui kasdien.

11/05/2026

Pastaruoju metu vis dažniau girdime klausimą: ar dirbtinis intelektas pakeis specialistus? Ne išimtis ir logopedo darbas. Atsiranda vis daugiau skaitmeninių priemonių, programėlių, automatizuotos kalbos analizės sistemų, kurios žada greičiau įvertinti kalbą, pastebėti tarimo netikslumus ar net pasiūlyti užduotis vaikui.
🧩 Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo kiek nuosaikesnį ir, sakyčiau, daug realesnį vaizdą: DI logopedijoje nėra specialisto pakaitalas. Tai gali būti pagalbinė priemonė, kuri padeda tik tada, kai ją atsakingai naudoja žmogus – logopedas.
📊 2025 m. užsienio šalių mokslininkų atlikta apžvalga apie DI taikymą vaikų kalbos ir kalbėjimo terapijoje parodė, kad dažniausiai šios technologijos naudojamos automatiniam kalbos atpažinimui, akustinei kalbėjimo analizei, pažangos stebėsenai ir žaidybinėms terapinėms užduotims. Tai reiškia, kad DI gali padėti pastebėti tam tikrus kalbėjimo sutrikimo požymius, sekti pokyčius ir suteikti vaikui daugiau galimybių praktikuotis.
🎙️ Kiti moksliniai tyrimai rodo, kad automatinio kalbos atpažinimo sistemos gana tiksliai gali įvertinti kai kuriuos vaikų garsų tarimo aspektus, pavyzdžiui, taisyklingai ištartų priebalsių procentą. Vis dėlto jos vis dar klysta vertindamos garsų praleidimus, iškraipymus, netiksliai artikuliuojamus garsus ar sudėtingesnius kalbėjimo atvejus.
👩‍⚕️ Būtent čia labai aiškiai matoma logopedo kompetencijos reikšmė: specialistas vertina ne tik garsą, bet ir visą vaiko komunikaciją, raidą, kalbinę aplinką, emocinę savijautą, motyvaciją ir individualius poreikius.
🎮 Skaitmeninės priemonės taip pat gali būti naudingos namų praktikai. Pavyzdžiui, tyrimuose analizuotos planšetėje naudojamos žaidybinės užduotys vaikams, turintiems kalbėjimo sutrikimų. Tokios priemonės gali didinti vaiko įsitraukimą, padėti dažniau kartoti užduotis ir palaikyti terapijos tęstinumą tarp susitikimų su logopedu. Tačiau jos turėtų papildyti logopedinę pagalbą, o ne ją pakeisti.
💻 Įdomu ir tai, kad mokslinių tyrimų rezultatai rodo, jog patys logopedai bei logopedijos studentai DI vertina gana palankiai, ypač kaip pagalbą administraciniam darbui, užduočių rengimui, medžiagos pritaikymui ar darbo krūvio mažinimui.
⚖️ Vis dėlto klinikiniams sprendimams DI taikomas atsargiai – ir pagrįstai. Tam reikalingos aiškios gairės, duomenų apsauga, specialistų mokymai ir supratimas, kur technologija padeda, o kur jau būtinas žmogaus profesinis sprendimas.
❓ Todėl, kalbant apie DI logopedijoje, svarbiausias klausimas turbūt nėra „ar DI pakeis logopedą?“. Svarbiau klausti: kaip logopedas gali atsakingai naudoti DI, kad pagalba vaikui būtų prieinamesnė, įdomesnė, labiau individualizuota ir tęstinė?
🌱 „Ateities logopedija“ greičiausiai bus ne žmogus prieš technologiją, o specialistas, gebantis kritiškai, etiškai ir kūrybiškai naudoti technologijas vaiko komunikacijos stiprinimui.

📚 Šaltiniai:
Attwell, G. A., Bennin, K. E., & Tekinerdogan, B. (2022). A systematic review of online speech therapy systems for intervention in childhood speech communication disorders. Sensors, 22(24), 9713. https://doi.org/10.3390/s22249713
Austin, J., Benas, K., Caicedo, S., Imiolek, E., Piekutowski, A., & Ghanim, I. (2025). Perceptions of artificial intelligence and ChatGPT by speech-language pathologists and students. American Journal of Speech-Language Pathology, 34(1), 174–200. https://doi.org/10.1044/2024_AJSLP-24-00218
Carl, M., Rudyk, E., Shapira, Y., Rusiewicz, H. L., & Icht, M. (2024). Accuracy of speech sound analysis: Comparison of an automatic artificial intelligence algorithm with clinician assessment. Journal of Speech, Language, and Hearing Research, 67(9), 3004–3021. https://doi.org/10.1044/2024_JSLHR-24-00009
Dadgar, M., Ennis, C., Mokgosi, K., & Ross, R. (2025). Artificial intelligence (AI)-driven technologies for managing pediatric speech and language therapy: A scoping review. Digital Health, 11. https://doi.org/10.1177/20552076251376533
Hair, A., Ballard, K. J., Markoulli, C., Monroe, P., McKechnie, J., Ahmed, B., & Gutierrez-Osuna, R. (2021). A longitudinal evaluation of tablet-based child speech therapy with Apraxia World. ACM Transactions on Accessible Computing, 14(1), Article 3433607. https://doi.org/10.1145/3433607
Kim, D. H., Jeong, J. W., Kang, D., Ahn, T., Hong, Y., Im, Y., Kim, J., Kim, M. J., & Jang, D.-H. (2025). Usefulness of automatic speech recognition assessment of children with speech sound disorders: Validation study. Journal of Medical Internet Research, 27, e60520. https://doi.org/10.2196/60520
Laudańska, Z., Caunt, A., Cristia, A., Warlaumont, A., Patsis, K., Tomalski, P., Warreyn, P., Abney, D. H., Borjon, J. I., Airaksinen, M., Jones, E. J. H., Bölte, S., Dall, M., Holzinger, D., Poustka, L., Roeyers, H., Wass, S., Zhang, D., & Marschik, P. B. (2025). From data to discovery: Technology propels speech-language research and theory-building in developmental science. Neuroscience & Biobehavioral Reviews, 174, 106199. https://doi.org/10.1016/j.neubiorev.2025.106199

09/04/2026

Ar visi „nekalbantys“ ar vėliau kalbėti pradedantys vaikai yra vienodi? 🤔
Trumpas atsakymas – ne. Moksliniai tyrimai rodo, kad tokie vaikai gali priklausyti skirtingiems profiliams, ir būtent tai yra labai svarbu tiek vertinant, tiek planuojant pagalbą.
🔎 Kokie dažniausi profiliai išskiriami tyrimuose?
👶 „Late talkers“ (vėlyvieji kalbėtojai)
Tai vaikai (dažniausiai 18–30 mėn.), kurių žodynas yra mažiau išplėtotas, bet kitos raidos sritys gali būti pakankamai geros.
👉 Dalis jų „pasiveja“, tačiau daliai išlieka kalbos sunkumai (Rescorla, 2011; Ellis Weismer, 2007).
🧠 Kalbos raidos sutrikimas (DLD)
Tai ne tik vėlavimas, bet ir nuoseklūs kalbos sistemos sunkumai (žodynas, gramatika, sakinio struktūra), kurie neišnyksta savaime.
👉 Reikia kryptingos, ilgalaikės pagalbos (Bishop et al., 2017).
🧩 Autizmo spektro vaikai, patirtiantys komunikacijos sunkumų.
Čia svarbu ne tik kalba, bet ir socialinė komunikacija (bendras dėmesys, gestai, intencija).
👉 Dažnai reikalingos alternatyvios komunikacijos priemonės (AAK).
🗣️ Kalbėjimo motorikos sutrikimai (pvz., vaikų kalbėjimo apraksija). Vaikas gali „norėti kalbėti“, bet jiems sunku suplanuoti ir tiksliai atlikti kalbėjimo judesius.
👉 Būdingi nenuoseklūs garsų iškraipymai, didelė pastanga kalbant.
👂 Antriniai kalbos sunkumai (pvz., dėl klausos, aplinkos, dvikalbystės veiksnių)
Kartais kalbos raida lėtėja dėl kitų veiksnių – svarbu diferencijuoti.

📌 Ką verta prisiminti tėvams ir specialistams?
Neužtenka pasakyti „palaukime – pradės kalbėti“.
Svarbiausias klausimas:
👉 Koks yra šio vaiko komunikacijos profilis?

📚 Moksliniai šaltiniai (pasidomėjimui):
Bishop, D. V. M. et al. (2017). Terminology for language disorders (DLD)
Rescorla, L. (2011). Late talkers: Outcomes and predictors
Ellis Weismer, S. (2007). Typical vs. late language development
ASHA Evidence-Based Practice resources (2023–2025)

01/04/2026

VU Šiaulių akademijos Edukologijos instituto Specialiosios pedagogikos ir logopedijos studijų programos komitetas kartu su magistrante Marija Hahne Seland kviečia dalyvauti fotografijų parodoje „Autistiškų žmonių stiprybės“. Fotografijų laukiama iki 2026 m. balandžio 26 dienos. Daugiau informacijos: https://www.sa.vu.lt/naujienos/1996-kvietimas-dalyvauti-fotografiju-parodoje-autistisku-zmoniu-stiprybes

06/03/2026

🌿 Mieli Lietuvos (klinikiniai) logopedai, šiandien - Europos logopedų diena. ESLA kviečia minėti šią dieną kartu su visa Europos logopedų bendruomene!
📌 Šių metų tema: "Pokyčiai logopedijoje naudojant dirbtinį intelektą".

24/02/2026

18/02/2026

A calm daily companion for parents with ADHD kids