26/08/2026
Slaugytojo profesinė patirtis karo realybės akivaizdoje 🩺
Norime pasidalinti Klaipėdos universiteto Slaugos magistrantūros II kurso studentės ir grupės seniūnės Kornelijos Dapkutės patirtimi stažuotėje Ukrainoje.
Į stažuotę Kornelija kartu su kolegomis vyko per Ekstremalių sveikatai situacijų centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Stažuotę koordinavo Klaipėdos universiteto papildomųjų slaugos studijų absolventė Vaiva Jankienė, kurios pastangomis Lietuvos medikams sudaromos galimybės vykti į Ukrainą, susipažinti su karo realybe ir įgyti vertingos profesinės patirties iš ten dirbančių medikų.
💬 Kokia buvo Jūsų veikla stažuotės metu – ką teko pamatyti, išbandyti ar atlikti praktiškai?
„Kadangi pagrindinis stažuotės tikslas buvo įgyti patirties ir mokytis iš Ukrainos medikų, nemažai laiko praleidome Mečnikovo ligoninėje Dnipro mieste. Ten turėjome galimybę stebėti medikų darbą, susipažinti su karo metu teikiamos pagalbos organizavimu ir pamatyti, su kokio masto pacientų srautais bei traumomis jiems tenka susidurti.
Taip pat turėjome galimybę nuvykti į netoli fronto esantį stabilizacijos punktą, į kurį atvežami sužeisti kariai ir civiliai. Dalyvavome sužeistųjų evakuacijose iš stabilizacijos punktų į didesnių miestų ligonines. Tai leido pamatyti visą pagalbos grandinę – nuo pirmųjų minučių po sužeidimo iki paciento patekimo į specializuotą gydymo įstaigą. Aplankėme ir vaikų ligoninę, kurioje nuo karo pradžios iki mūsų stažuotės jau buvo gydoma daugiau nei 300 vaikų.
Man, kaip slaugytojai, tai buvo ypač vertinga patirtis, nes galėjau pamatyti ne tik medicinines procedūras ar traumų mastą, bet ir tai, kaip tokiose ekstremaliose sąlygose veikia visa komanda, kaip priimami sprendimai ir kaip svarbu kiekvieno mediko darbas.“
💬 Kas Ukrainos sveikatos priežiūros sistemoje ir specialistų darbe dabartinėmis sąlygomis labiausiai Jus nustebino? Su kokiais didžiausiais iššūkiais teko susidurti?
„Labiausiai mane nustebino Ukrainos medikų ramybė. Į ligonines atvežami kritinės būklės pacientai, darbas vyksta labai disciplinuotai, organizuotai ir ramiai. Labai žavėjo jų gebėjimas išlikti susikaupusiems, tarpusavyje komunikuoti ir išlaikyti pagarbą vienas kitam net pačiose sudėtingiausiose situacijose.
Manau, kad būtent tokia komandos disciplina ir pasitikėjimas vienas kitu yra vienas svarbiausių dalykų dirbant karo sąlygomis. Kai situacija nuolat nenuspėjama, emocijos gali būti labai stiprios, tačiau medikai privalo susikoncentruoti į tai, ką gali padaryti dėl paciento.
Didžiausias iššūkis man buvo matyti sužeistus vaikus ir labai jaunus žmones. Deja, teko matyti pacientų su amputuotomis galūnėmis, akių sužalojimais, skeveldrinėmis traumomis ir kitais labai sunkiais sužeidimais.“
💬 Kokia stažuotės patirtis ar situacija Jums įsiminė labiausiai ir kodėl?
„Labiausiai įsiminė viena naktis, kai buvome stabilizacijos punkte netoli fronto. Turėjau vykti į naktinę evakuaciją, o keli kolegos iš Lietuvos išėjo manęs palydėti. Tuo metu mus pasitiko dronai. Būdamas tokioje vietoje niekada tiksliai nežinai, ką matai – ar tai žvalgybinis, ar priešiškas dronas. Tokiose situacijose baimė yra visiškai natūrali, nes supranti, kad bet kurią akimirką situacija gali pasikeisti.
Laimei, viskas baigėsi sėkmingai. Tačiau išvykę iš stabilizacijos punkto ir važiuodami link miesto ligoninės savo akimis pamatėme raketų ataką. Niekada nežinai, kur kris raketos, todėl baimės buvo tikrai daug. Tačiau būtent tokiomis akimirkomis labai aiškiai suvoki, kad tai, ką mes patyrėme per kelias savaites, Ukrainoje gyvenantys žmonės išgyvena kiekvieną dieną.“
💬 Ką iš šios stažuotės parsivežėte profesine prasme? Galbūt yra kažkas, kuo norėtumėte pasidalinti ir su būsimais slaugytojais – mūsų studentais?
„Be abejo, parsivežiau neįkainojamą profesinę ir asmeninę patirtį. Pamačiau, kiek daug gali medikas net tada, kai sąlygos atrodo neįmanomos, ir kiek daug lemia komanda, tarpusavio pasitikėjimas bei gebėjimas išlikti ramiam sudėtingiausiose situacijose.
Praėjus šiek tiek laiko po stažuotės galiu pasakyti, kad pasikeitė ir mano požiūris į daugelį dalykų. Pradedi labiau vertinti tai, ką anksčiau laikydavai savaime suprantamu – laisvę, saugumą, galimybę ramiai grįžti namo po darbo. Taip pat kitaip pradedi vertinti ir savo, kaip mediko, atsakomybę.“
Būsimuosius slaugytojus Kornelija ragina drąsiai pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis:
„Jeigu tik turite galimybę vykti į stažuotes, misijas ar mokytis iš kolegų kitose šalyse – vykite. Tokios patirtys ne tik praplečia profesines žinias, bet ir labai stipriai augina kaip žmogų ir kaip specialistą. Kuo daugiau mūsų pamatys ir supras karo realybę, tuo geriau būsime pasiruošę, jeigu kada nors tokios žinios ir įgūdžiai bus reikalingi Lietuvoje. Ir, svarbiausia, tokia patirtis leidžia dar geriau suprasti, kokia didelė yra mediko darbo vertė.“ 💙💛
