26/09/2026
Doc. Gintauto Stankūnavičiaus pasaulio orų apžvalga ir prognozės.
Greitai prabėgo vasara ir jau besibaigiąs pirmas kalendorinio rudens mėnuo. Na, o trečiadienį prasidėjo ir astronominis ruduo, kuris tęsis iki žiemos saulėgrįžos meto. Astronominio rudens pradžią žymi rudens lygiadienis, tačiau žvilgtelėję į kalendorių, matysime, kad tik šiandien dienos ir nakties trukmė tapo vienodos. Taip yra todėl, kad per lygiadienį Saulės diskas tiksliai kerta Žemės pusiaujo plokštumą – būna tiksliai zentite virš pusiaujo. Tačiau dienos pradžia laikoma vos pasirodžius viršutiniam Saulės disko kraštui virš horizonto, o pabaiga – tik jam visiškai pasislėpus už horizonto. Dar yra ir fenologinės rudens fazės, kurių pati ryškiausia ir geriausiai pastebima yra „auksinis ruduo“. Jis prasideda masiškai ėmus keistis medžių lapų spalvai ir baigiasi tada, kai didesnė lapų masės dalis atsiduria ant žemės (išskyrus kai kurias medžių rūšis, pavyzdžiui maumedį, svyruoklinį gluosnį ir kt.). Klimatinio rudens pradžia laikoma data, kai vidutinė paros oro temperatūra jau nesiekia +15 °C ir tęsiasi tol, kol vidutinė temperatūra pastoviai nukrinta iki 0 °C. Šie kriterijai gerai dera su kalendorinio rudens trukme Lietuvoje.
Meteorologijoje taip pat naudojami ir sinoptiniai sezonų apibūdinimai, kurių ribas žymi ne kalendorinės ar astronominės datos ir ne terminiai priežemio oro rodikliai, o didelio masto atmosferos cirkuliacijos kaitos bruožai bei jos sąveika su vandenynu. Taigi, sinoptinis ruduo Šiaurės pusrutulio vidutinėse platumose prasideda ėmus silpnėti subtropiniams anticiklonams virš vandenynų ir bent jau Šiaurės Atlante pasirodžius bent keliems didelio intensyvumo (giliems) ciklonams. Šįmet tokios sąlygos susiklostė jau rugpjūčio pabaigoje. O po sinoptinio rudens seks priešžiemo sezonas – pats tamsiausias metų laikotarpis mūsų regione, kai dar nesusidarė pastovi sniego danga, visiškai neįsitvirtinęs kontinentinis Azijos (Sibiro) anticiklonas, o stiprūs vėjai susidaro dėl didelių slėgio gradientų tarp stambaus masto aukšto ir žemo slėgio sistemų. Tokios minėtos sąlygos paprastai prasideda spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje ir gali tęstis iki pagrindinių žiemos švenčių.
Šis rugsėjis (nors dar ir nesibaigęs), matyt, bus šiltesnis ir drėgnesnis už daugiametį. Ypač lietingi pirmas ir paskutinis mėnesio dešimtadieniai, tačiau jau nuo šio sekmadienio–pirmadienio orai Lietuvoje kardinaliai keisis. Prognozuojama, kad bent artimiausios 7–9 dienos bus sausos, o dalis jų bus dar ir saulėtos. Gausius kritulius šį mėnesį lėmė keli veiksniai, tačiau pagrindiniai – intensyvi Atlanto ciklonų veikla plius keli pietiniai ciklonai, praslinkę per Lietuvą ar visai šalia Lietuvos nuo pietinės Ukrainos ir Juodosios jūros akvatorijos. Na, o sausrus orus Lietuvoje lems aukšto slėgio gūbrys, ištįsęs nuo pagrindinio centro esančio virš Vakarų Sibiro į Vidurio Europą. Slėgis intensyviau ims kilti jau nuo šiandien, o ateinantį pirmadienį virš vakarinių Rusijos sričių bei Latgalos susidarys savarankiška aukšto slėgio sistema, kuri stiprės ir plėsis. Vėliau slėgis Lietuvoje mažai keisis, bet pats anticiklono centras dar sustiprėjęs trauksis į šiaurės rytus, o visa anticikloninės cirkuliacijos sistema kitos savaitės pabaigoje apims beveik visą Rytų Europą, Baltijos regioną ir dalį Vidurio Europos. Vėjas nuo pirmadienio atsisuks iš pietryčių ir tokios krypties turėtų išlikti iki kito savaitgalio. Vyraujanti oro temperatūra naktimis bus +6 – +11 °C, dienomis – +13 – +18 °C. Vietomis, daugiausia Pietų Lietuvoje, maksimali oro temperatūra kils iki +20 – +22 °C. Ateinančios savaitės pabaigoje ir dar kitos pradžioje tikėtinos šalnos dirvos paviršiuje. Taip pat ir bendra atmosferos srautų situacija turėtų keistis dar kitos savaitės pirmoje pusėje, bet kol kas tokios trukmės prognozės dar nėra visiškai patikimos.
Ar tai jau „bobų vasara“? Galbūt. Tradiciškai laikoma, kad šį laikotarpį pradeda šv. Mykolo šventė (Mykolinės) rugsėjo 29 d. Laikotarpis gali tęstis savaitę, dvi, o kai kuriais metais vos kelias dienas. Kitos savaitės orai bus panašūs į tuos, kuriais apibūdinama „bobų vasara“, tačiau visas orų susidarymo mechanizmas bus kitoks, aukšto slėgio sistema formuosis kontinenėse oro masėse, kurios bus netokios drėgnos ir šiltos lyginant su tom, kurios atkeliautų nuo subtropinių Šiaurės Atlanto akvatorijų.
Nors orai būdingi rudens pradžiai, o kai kur (daugiausia rytuose ir šiaurės rytuose) ir rudens viduriui, kitą savaitę apims beveik visą Europą, vasariškai šilta vis dar išliks Europos pietvakariuose – Portugalijoje, Andalūzijoje, Italijoje, Pietų Prancūzijoje. Rytinėje Viduržemio regiono dalyje prognozuojami labiau permainingi ir vėsesni orai.
Rugsėjis – pats tropinių sūkurių darbymetis Šiaurės pusrutulio tropinių jūrų ir vandenynų akvatorijose. Šiuo metu neįprastai galingi uraganai vystosi Ramiojo vandenyno tropinės srities rytinėje dalyje. Penktos (ofiacialiai aukščiausios) kategorijos uraganas „Polo“ siaučia maždaug 500–600 km į pietvakarius nuo pietinių Meksikos pakrančių ir apie 900–1000 km į vakarus nuo vakarinės Gvatemalos pakrantės. Šiuo metu (šeštadienio popietė) vidutinis maksimalus vėjo greitis arti ciklono centro siekia 72 m/s, slėgis centre – 917 hPa. Tokio stiprumo žemyninės Meksikos jis nepasieks, tačiau sekant Nacionalinio uraganų centro (NHC) prognozėmis, susilpnėjęs iki 1 kategorijos antradienį turėtų pasiekti pietinę Kalifornijos pusiasalio dalį (Baja California). Vis dėlto, esmė ne būsimoje trajektorijoje, bet buvusioje. Susidaręs rugsėjo 20 d. kaip tropinė audra per dvi paras jis pasiekė 4 kategorijos stiprumą ir tokio ar didesnio stiprumo laikėsi visą šią savaitę. Kiek toliau nuo „Polo“ į vakarus yra trečios kategrijos uraganas „Odalys“, kuris iki kitos savaitės vidurio turėtų susilpnėti iki tropinės depresijos fazės. Dar bent už dviejų tūkstančių kilometrų nuo pastarojo yra stiprėjantis antros kategorijos uraganas „Nolo“, kuris savo vėjų sistema gali „kliudyti“ Havajų salyną, o oficialūs perspėjimai apie uraganą ir jūros patvanką gyventojus pasiekė jau šį penktadienį. Dar arčiau Centrinės Amerikos tame pačiame baseine mezgasi naujas ciklonas kol kas turintis pavadinimą „90E”. Toks tropinių sūkurių „derlius“ šiame regione, matyt, neatsitiktinis. Visai šalia formuojasi vienas stipriausių El Ninjo reiškinių, kai rytinėje Ramiojo vandenyno pusiaujo juostos dalyje vandens temperatūra greitai didėja. Šiuo metu toje zonoje vandenynas yra 3–4°C šiltesnis negu būtų „normaliais“ metais, o tai dideli papildomos energijos kiekiai, kurie gali būti panaudojami sūkurių generacijai ir palaikymui. Dar vienas stiprių tropinių sūkurių aspektas: lėtai viename regione judantys iškart keli sūkuriai geba visiškai sutridyti didelio masto pasatų vėjų sistemą ir toks signalas be pėdsakų neišnyks – su tam tikru pavėlavimu poveikis bus juntamas kitoje tropinio Ramiojo vandenyno pusėje, taip pat tropiniame Atlante bei vidutinėse platumose į šiaurę nuo El Ninjo regiono.
Artėja spalis ir ilgalaikių prognozių duomenimis beveik visas mėnuo Baltijos regione turėtų būti šiltesnis ir sausesnis nei įprastai.
