20/05/2026
Dėkui, Sigita, už straipsnį, dėkui Agniete už įžvalgas – kadangi jame paliečiamos šokio menininkų/ių rengimo ir šokio studijų krypties problemos, norisi papildyti ir praplėsti, kas puikiai straipsnyje įvardinta.
LMTA Šokio ir judesio katedroje įvykę ir vykstantys pokyčiai aiškiai rodo siekį išlaikyti programą tvarią ir konkurencingą platesniame regioniniame bei tarptautiniame kontekste. Tačiau tai reikalauja nuolatinio navigavimo gana nelanksčioje, šiuolaikinių pedagogikos paradigmų savo vizijose stokojančioje aukštojo mokslo sistemoje, kurioje vis dar vyrauja standartizuotos studijų struktūros, kiekybiniais rodikliais grįstas finansavimas ir ribotos galimybės lanksčiai reaguoti į tarpdisciplininio meno lauko poreikius. Neminint to, kad ši sistema ir toliau gana ryškiai palaiko socialinę bei ekonominę atskirtį.
Kartu susiduriama su gilesnėmis struktūrinėmis problemomis – akivaizdžiu meninio ugdymo nuvertinimu vidurinio ugdymo lygmenyje, kur egzaminų ir standartizuoto vertinimo logika meną stumia į paraštes, o netolygus mokytojų kompetencijų ir infrastruktūros pasiskirstymas tiesiogiai veikia prieigą prie kokybiško ugdymo. Tai atsispindi stojančiųjų pasirengime ir bendrame kultūriniame raštingume, sąmoningume, savarankiškume, taip pat augančioje atskirtyje tarp didžiųjų miestų ir regionų jaunimo.
Būtent šiame sudėtingame lauke naujos šokio (ir ne tik) iniciatyvos regionuose, įtraukiant jaunimą, tampa būtinybe – jos ne tik reaguoja į esamas sąlygas, bet ir aktyviai kuria alternatyvias trajektorijas jaunajai kartai, kuri neišvengiamai turės veikti vis dar ne pačiomis palankiausiomis aplinkybėmis.
Grįžtant prie LMTA Šokio ir judesio katedros – tai ne abstraktus darinys, o pirmiausia žmonės: menininkai, pedagogai, administracijos darbuotojai ir studentai, dirbantys sąlygomis, kurios savo tvarumu (ir tai tikrai ne vien apie finansus) sunkiai gali būti lyginamos su daugeliu Europos aukštųjų mokyklų. Nepaisant to, siekiami rezultatai ir keliami tikslai išlieka panašūs – kurti kokybišką ir šiuolaikišką studijų aplinką bei tapti konkurencingais platesniame regiono kontekste.
Doc. Andrius Katinas
Doc. Giedre Kirkilė
ŠIUOLAIKINIS ŠOKIS LIETUVOJE. Agnija Šeiko: „Šiuolaikinis šokis yra dar labai jauna šaka, todėl daug poreikių orientuotų į dabartį, tačiau reikia žvelgti ženkliai toliau: sodinti medžius, po kurių šešėliu – neaišku, ar pačiam teks prisėsti“. (Citata iš Sigitos Ivaškaitės straipsnio apie šokio ambasadorystę ir jo vietą Lietuvos scenos menų lauke.) Kviečiame skaityti!
STRAIPSNIO NUORODA – KOMENTARE ⬇️
Publikaciją finansuoja Medijų rėmimo fondas
📷 Akimirka iš šokio spektaklio „Clap & Slap“, idėjos ir choreografijos autoriai – Agnietė Lisičkinaitė, Igoris Shugalejevas; Lietuva / Baltarusija; prodiuseris „Be kompanijos“. Donato Ališausko nuotrauka
