VDU Socialinis Darbas | VMU Social Work

21/10/2026

Praėjusią savaitę VDU Socialinio darbo katedros studentės kartu su dėstytojomis dalyvavo Latvijos universiteto organizuotoje mišriojoje intensyviojoje programoje (BIP) „Community-based social work with youth“.

Dalinamės Latvijos universiteto parengtu vaizdo įrašu ir dėkojame Latvijos, Oslo bei Frankfurto universitetų atstovams už bendrystę bei galimybę mokytis kartu! 💚

19/10/2026

Ekspertai paskaitose!!!
Siekiant teoriją susieti su praktika, dalyke „Neuroįvairovė ir alternatyvūs socialinio darbo konsultavimo metodai“ dalyvavo neeiliniai ekspertai 😉
Spalio pradžioje Indrė Jaugėlaitė, VDU Socialinio darbo programos absolventė ir Asmenų su negalia teisių agentūros specialistė, dalijosi, kaip praktikoje įgyvendina paslaugą - Pagalbą priimant sprendimus. O studentams pristatant savo projektus ir konkrečius pasiūlymus kaip AAK priemones taikyti praktikoje, juos stebėjo ir vertino Tadas bei Simona, atstovaujantis Naujakurių grupinio gyvenimus namų kolektyvą.

16/10/2026

Džiugu pristatyti jau 37-ąjį žurnalo „Socialinis darbas. Patirtis ir metodai“ numerį – leidinį, nuosekliai telkiantį socialinio darbo tyrimus, profesinę refleksiją ir praktikos patirtis. Šis numeris dar kartą liudija socialinio darbo mokslo ir profesijos gyvybingumą bei gebėjimą atliepti kintančius žmonių, bendruomenių ir visuomenės iššūkius.
Šiame leidinio numeryje publikuojami straipsniai aprėpia skirtingas socialinio darbo praktikos sritis – pagalbą vyresnio amžiaus žmonėms, tarpkartinius santykius, vaikų su negalia globą, priklausomybę patiriančių žmonių konsultavimą ir būsimų socialinių darbuotojų profesinį rengimą.
Tačiau temų įvairovėje ryškėja jas jungianti psichosocialinio konsultavimo perspektyva. Socialinis darbas atsiskleidžia kaip santykiu grindžiama profesija, kurioje svarbu ne tik spręsti socialines problemas ar organizuoti paslaugas, bet pirmiausia išgirsti žmogų, suprasti jo patirtį ir padėti jam atrasti savo bei socialinės aplinkos išteklius.
Straipsniuose atsiskleidžia skirtingos tokio profesinio santykio situacijos. Pagalba vyresniam žmogui siejama su jo savarankiškumo, socialinių ryšių ir galimybės kontroliuoti savo kasdienį gyvenimą palaikymu, o tarpkartinių santykių analizė parodo bendravimo ir socialinių ryšių reikšmę emocinei gerovei. Vaikų su negalia globėjų patirtys primena, kad konsultuojant svarbu matyti ne vien žmogaus atliekamą vaidmenį, bet ir jo nuovargį, pažeidžiamumą bei poreikį būti išgirstam. Dirbant su priklausomybę patiriančiais žmonėmis konsultavimo esmė atsiskleidžia kaip pagalba atpažįstant problemą, stiprinant motyvaciją keistis ir palaipsniui atrandant asmeniškai prasmingą sveikimo kelią.
Kartu publikacijos primena, kad konsultacinis santykis reikalauja ir paties socialinio darbuotojo profesinės refleksijos. Supervizija ugdo gebėjimą klausytis, suprasti emocijas, reflektuoti savo patirtį, atpažinti profesines ribas ir rūpintis savo emocine gerove. Taigi šiame numeryje socialinis darbas išryškėja kaip psichosocialinės pagalbos profesija, kurioje konsultavimas nėra vien atskiras metodas. Tai profesinė laikysena – gebėjimas kurti pasitikėjimu grindžiamą santykį, kartu su žmogumi suprasti jo gyvenimo situaciją, stiprinti jo motyvaciją bei turimus išteklius ir padėti atrasti galimus pokyčio kelius.

Eiti į žurnalą čia: https://ejournals.vdu.lt/index.php/SWEM/lt/issue/view/69

05/10/2026

Puikiai praėjo respublikinė mokslinė konferencija „Aktyvus senėjimas ir asmens autonomija: siekiai, ribos ir pasirinkimai“. Daug skirtingų profesinių perspektyvų, prasmingų klausimų, diskusijų ir susitikimų. Kalbėjome apie žmogaus orumą, autonomiją, pasirinkimo laisvę, saugumą, rūpestį ir socialinių paslaugų kokybę. Ypač džiugino dalyvių gausa, įsitraukimas ir labai geri atsiliepimai. Ačiū pranešėjams, dalyviams, partneriams ir visiems, prisidėjusiems prie šios dienos! 🌿 Išsinešame ne tik atsakymus, bet ir klausimą, kurį verta neštis toliau: Kaip padėti žmogui gyventi savo gyvenimą – net tada, kai jam reikia kitų pagalbos?

28/09/2026

Rugsėjo 27 dieną minima Lietuvos socialinių darbuotojų diena. Šia proga norisi pasidalinti keliomis įžvalgomis iš tyrimo apie socialinių darbuotojų netiesioginį atsparumą.

Socialinių darbuotojai ir kiti pagalbą teikiantys profesionalai dažnai sąveikauja su itin pažeidžiamais klientais, kurie išgyvena smurtą, nepriteklių, nepriežiūrą ir t.t.

Socialinio darbo pagalbos procesas konstruojamas per santykį su klientu. Pats darbas reikalauja didelio empatiškumo ir įsitraukimo į klientų situacijas.

Tyrimai atskleidė, kad pagalbą teikiantys specialistai patiria antrinį traumatinį stresą ir netiesioginę traumatizaciją.

Pvz., specialistams, dirbantiems su seksualinę prievartą patyrusiais, smurtą išgyvenusiais klientais gali kilti potrauminio streso sutrikimui būdingi simptomai (įkyrūs vaizdiniai, dirglumas, miego sutrikimai), suprastėti asmeniniai bei darbiniai santykiai bei pakisti pasaulėžiūra – prarandamas bazinis saugumo jausmas, pradedama įtariau ir baimingiau žiūrėti į žmones ar aplink.

Darbas su sudėtingas situacijas išgyvenančiais, traumas patyrusiais klientais gali turėti ir gydomąją, transformuojančią galią.

Tyrėjai atkreipia dėmesį į netiesioginį atsparumą.

Netiesioginis atsparumas – tai procesas, kai specialistai, stebėdami savo klientų gebėjimą įveikti didžiulius sunkumus, patys patiria teigiamą emocinį augimą, iš naujo įvertina asmenines problemas, atranda naujų gyvenimo tikslų bei sustiprina savo jėgas.

Netiesioginės traumos riziką didina vaidmenų konfliktas ir neaiškumas, kai darbuotojo vertybės nesutampa su darbo reikalavimais arba trūksta aiškumo bei išteklių užduotims atlikti.

Didelis darbo krūvis, laiko stoka ir nepakankamas organizacinis palaikymas lemia nuolatinį stresą.

Ypač didelę riziką patiria darbuotojai, dirbantys su itin sudėtingas traumas patyrusiais klientais, šiais atvejais būtini tinkami organizaciniai saugikliai ir palaikymas.

Pagalbą teikiantį darbuotoją nuo netiesioginės traumos gali apsaugoti savirūpa, socialinis palaikymas, humoras, sąmoningumas ir prasės paieškos.

Ne mažiaus svarbūs organizaciniai veiksniai - supervizija, kolegų parama, papildomo poilsio galimybės, tinkamas darbo krūvio valdymas ir aiškios darbo ribos.

Visa tai skatina netiesioginį atsparumą ir pagalbą teikiančio specialisto gerovę.

💛 Sveikiname kolegas socialinius darbuotojus ir studentus profesinės dienos proga ir linkime stiprybės, palaikymo bei galimybės rūpintis ne tik kitais, bet ir savimi.

Linkime išlikti atspariais!

Pirminiai tyrimo rezultatai buvo pristatyti 17-toje ESA konferencijoje Strengthening Democracies: Social Action, Solidarity, and Sustainable Futures. Tyrimą atlieka: dr. Henna Pirskanen (Tempere Universitetas) dr. Julija Eidukevičiūtė ir dr. Dovilė Daugėlienė (Vytauto Didžiojo universitetas)

27/09/2026

2 DALIS. Ar galima mokytis ir KITAIP?
Dar ir kaip!!! Rugsėjo mėnesį, dalyko "Žmogaus elgesys socialinėje aplinkoje" pirmakursiai išvyko į intensyvų 1 dienos seminarą Kulautuvoje, kurio metu stengėsi susipažinti vieni su kitais ir praktiškai studijuoti, kaip jų elgesį formuoja patirtinės užduotys. Studentai mokinosi bendradarbiauti, sutarimo, komunikacijos bei atvirumo su mažai pažįstamais bendramoksliais. Neformalioje aplinkoje vykstančios veiklos skatina kitu kampu pamatyti save, gerina grupės atmosferą ir suteikia galimybę teorines žinias susieti su praktine patirtimi.
Keletas foto iš žygio

25/09/2026

Psichosocialinis šeimų konsultavimas yra vis dar mažai išplėtota socialinio darbo sritis. Tinkamas pasirengimas ir profesiniai įgūdžiai leidžia socialiniam darbuotojui lydėti šeimą kriziniais jos gyvenimo momentais, oriai ir pagarbiai ją įgalinant savarankiškai priimti sprendimus, vedančius teigiamų pokyčių link. Susidūrus su neteisybe, diskriminacija ar žmogaus teisių pažeidimais, ypač svarbi tampa advokacija, kai socialinis darbuotojas įgalina šeimą viešinti problemą ir užmegzti dialogą su atsakingomis institucijomis.

23/09/2026