Problemos

Home
Lithuania
Vilnius
Problemos

Directions Website Contact the university

Vilniaus universitetas. Filosofijos fakultetas VU mokslo darbai

11/09/2026

Problemos ISSN 1392-1126 eISSN 2424-6158

2025, vol. 108, pp. 124–138 DOI: https://doi.org/10.15388/Problemos.2025.108.9

Time Can Flow in the Opposite Direction of What We Think It Does

Kunihisa Morita
The University of Osaka, Japan
[email protected]
https://orcid.org/0000-0003-1620-9944
https://ror.org/035t8zc32

Abstract
Attitudes towards the future and the past differ. This difference seems easy to explain if time actually flows, and thus, has an intrinsic direction. At first, this appears to be an advantage of the dynamic view of time, according to which time really flows, over the static view of time, according to which time does not flow. However, this paper aims to demonstrate that the intrinsic direction built into the dynamic view of time can point in the direction opposite of that in which we believe that time progresses, thereby rendering the dynamic view futile for explaining why attitudes towards the past and the future differ. Therefore, this advantage of the dynamic view of time over the static view becomes invalid.
Keywords: flow of time; intrinsic direction; dynamic view of time; static view of time; empirical direction.

Laikas gali tekėti priešinga kryptimi, nei manome

Santrauka
Ateities ir praeities suvokimai skiriasi. Atrodo, kad šiuos skirtumus lengva paaiškinti, jei laikas teka, taigi, jei laikas turi vidinę kryptį. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tai yra dinaminės laiko sampratos privalumas. Remiantis šiuo požiūriu, laikas iš tikrųjų teka. Dinaminė laiko samprata prieštarauja statiškam požiūriui, teigiančiam, kad laikas neteka. Tačiau šiuo straipsniu siekiama parodyti, kad, laikantis dinaminės laiko sampratos, vidinė laiko kryptis iš tikrųjų gali nurodyti į priešingą pusę, nei kad įprastai esame linkę manyti. Tuomet dinaminis požiūris į laiką taptų beprasmis ir nebesuteiktų galimybės paaiškinti, kuo skiriasi požiūriai į praeitį ir ateitį. Todėl šis dinaminės laiko sampratos privalumas, lyginant su statiniu požiūriu, praranda pagrįstumą.
Pagrindiniai žodžiai: laiko tėkmė, vidinė kryptis, dinaminė laiko samprata, statinė laiko samprata, empirinė kryptis

11/09/2026

Problemos ISSN 1392-1126 eISSN 2424-6158

2025, vol. 108, pp. 139–150 DOI: https://doi.org/10.15388/Problemos.2025.108.10

Random Decisions as Rational Decisions
Jianfei Shao
Zhejiang University, China
[email protected]
ORCID: https://orcid.org/0009-0009-7307-205X
https://ror.org/00a2xv884

Abstract
Random decision-making (RDM) is a method of choice in which an agent delegates the final selection to a random device (e.g., a coin). When faced with multiple options, RDM is often dismissed as an irrational approach. Even in symmetrical cases where RDM is conceded to be rational, it is typically regarded as merely one among many equally effective methods for making an arbitrary choice. I challenge this prevailing view by pinpointing a unique psychological benefit of RDM – specifically, its capacity to mitigate potential regret – and thereby demonstrating that its rational applicability extends well beyond the narrow confines hitherto acknowledged. Once this capacity is recognized, it becomes clear that RDM is the uniquely rational strategy in certain symmetrical dilemmas while remaining rational in some asymmetrical cases. Furthermore, while factors such as affective and sociocultural influences impose limitations on the practice of RDM, I contend that these constraints are not insurmountable and may be mitigated as a deeper understanding of RDM’s unique value emerges.
Keywords: random decision-making, rationality, decision theory, expected utility, regret.

Atsitiktiniai sprendimai kaip racionalūs sprendimai

Santrauka
Atsitiktinių sprendimų priėmimas (ASP) kaip pasirinkimo metodas įprastai atmetamas, kadangi yra laikomas neracionalia prieiga. Netgi simetriškais atvejais, kuomet pripažįstama, kad ASP yra racionalus metodas, į jį paprastai žvelgiama tik kaip į vieną iš daugelio vienodai efektyvių metodų, kai reikia rinktis arbitraliai. Straipsnyje siekiu suprobleminti šį dominuojantį požiūrį, pabrėždamas unikalų psichologinį ASP metodo privalumą – visų pirma, jo suteikiamą galimybę sušvelninti galimą apgailestavimą dėl priimto sprendimo. Tokiu būdu parodau, kad racionalus šio metodo pritaikomumas yra kur kas platesnis nei kad siaura sritis, kurioje anksčiau buvo pripažįstamas šio metodo pagrįstumas. Pripažinus šį metodo potencialą, tampa akivaizdu, kad ASP metodas yra vienintelė racionali strategija iškilus kai kurioms simetriškoms dilemoms. Tačiau šis metodas išlieka racionalus ir kai kuriais nesimetriškais atvejais. Be to, nors ir tokie atvejai kaip afektyvi ar sociokultūrinė įtaka gali apriboti praktinį ASP metodo taikymą, aš vis dėlto tvirtinu, kad šios kliūtys nėra neįveikiamos, jei suformuosime gilesnį unikalios ASP metodo vertės suvokimą.

Pagrindiniai žodžiai: atsitiktinių sprendimų priėmimas, racionalumas, sprendimų teorija, tikėtinas naudingumas, apgailestavimas

11/09/2026

Problemos ISSN 1392-1126 eISSN 2424-6158

2025, vol. 108, pp. 95–109 DOI: https://doi.org/10.15388/Problemos.2025.108.7

‘Subjectless’ Subjectivity: Anscombe and Sartre on Self-Consciousness

Zhihan Li
Tsinghua University, Beijing, China
[email protected]
ORCID https://orcid.org/0009-0005-9784-0405
https://ror.org/03cve4549

Abstract
Anscombe famously argues that ‘I’ is not a referring expression, otherwise, a ‘Cartesian Ego’ would inevitably appear. She thinks the form of self-consciousness expressed in ‘I’ is ‘subjectless’: it is consciousness that does not involve a self-object (or Ego). Sartre’s theory of consciousness offers a strikingly parallel and mutually illuminating framework. He similarly denies the presence of the Ego within consciousness, arguing instead that the Ego is a transcendent object constructed through reflection. For both of them, the fundamental form of self-consciousness is pre-reflective. I argue that Anscombe’s position encounters two difficulties: (1) how the non-referential ‘I’ can express subjectivity, and (2) how self-consciousness is about an embodied subject. I propose that Sartre’s accounts of (1) the ‘fundamental ipseity’ and (2) the ‘lived body’ offer a phenomenological framework that helps to respond to Anscombe’s difficulties.
Keywords: self-consciousness, self-reference, bodily awareness, Anscombe, Sartre.

Santrauka

Gerai žinoma, kad Anscombe teigia, jog „aš“ į nieką nenurodo, kadangi kitu atveju neišvengiamai pasirodytų „dekartiškas ego“. Anscombe mano, kad savimonės forma, išreikšta kaip „aš“, yra „besubjektė“: tai yra sąmonė, kuri neįtraukia savęs kaip objekto (arba Ego). Sartre’o sąmonės teorija mums siūlo neįtikėtinai panašią schemą; Anscombe ir Sartre’o teorijos patikslina viena kitą. Sartreʼas panašiai neigia Ego sąmonėje, vietoj to teigdamas, kad Ego yra transcendentinis objektas, konstruojamas pasitelkiant refleksiją. Tiek Anscombe, tiek ir Sartre’as laikosi nuostatos, kad pamatinė savivokos forma yra ikirefleksyvi. Aš teigiu, kad, laikantis Anscombe pozicijos, iškyla dvi problemos: 1) kaip nereferencinis „aš“ gali išreikšti subjektiškumą; bei 2) kaip savimonė gali būti susijusi su kūnišku subjektu. Teigiu, kad Sartre’o 1) „pamatinė savastis“ bei 2) „gyvenamasis kūnas“ atveria fenomenologinę prieigą, galinčią padėti išspręsti problemas, su kuriomis susiduria Anscombe teorija.

Pagrindiniai žodžiai: savimonė, autoreferencija, savo kūno suvokimas, Anscombe, Sartre’as

11/09/2026

Problemos ISSN 1392-1126 eISSN 2424-6158

2025, vol. 108, pp. 76–94 DOI: https://doi.org/10.15388/Problemos.2025.108.

Reason and the Critique of Reason in Heidegger’s Thought

Moritz René Pretzsch
University of Kassel, Germany
[email protected]
ORCID https://orcid.org/0009-0006-3760-0722
https://ror.org/04zc7p361

Abstract
If, in the history of philosophy, all manifestations of culture were brought before the judgment seat of reason, today it seems rather the other way around, as if reason were on trial. Has reason, the question arises, reached the end of its history and even the end itself? Hardly any thinker before him has undermined, depreciated and dissolved reason as much as Martin Heidegger. The actual main point of Heidegger’s critique of reason is the questioning of the centuries-old understanding of human beings as animal rationale. According to Heidegger, an understanding ofhuman beings as animal rationale prevents the ‘clearing’ [Lichtung] of being. For this reason, Heidegger continues, we must be careful not to resort to any ‘properties’ and ‘capabilities’ of human beings, for example, to reason. This article aims to determine the validity of this warning today and to what extent Heidegger’s thinking of reason and critique of reason can claim current philosophical relevance. First, Heidegger’s engagement with Kant and Husserl will be examined, along with his attempt to reflect on the origin of reason and logic. Subsequently, the focus will be on Heidegger’s critical engagement with the calculating thinking of modernity and the influential figures of thought ‘machination’ [Machenschaft] and ‘enframing’ [Ge-Stell], in order to conclude with a short reference to the present. In doing so, I will comment, in particular, on two central aspects of Heidegger’s thinking on reason and offer a brief outlook.
Keywords: reason, critique of reason, logos, rationalism, science, technology, mathematics, method.

Protas ir proto kritika Heideggerio mąstyme

Santrauka
Filosofijos istorijoje visas kultūros apraiškas teko vertinti ir teisti protui, tačiau šiandien susidaro įspūdis, kad vaidmenys apsikeitė ir dabar atrodo, tarytum būtų teisiamas protas. Iškyla klausimas: ar protas pasiekė savo istorijos pabaigą, o galbūt net ir pačią pabaigą? Būtų sunku atrasti kokį nors Martino Heideggerio pirmtaką, kuris būtų taip kritikavęs, taip nuvertinęs protą ir jį iš esmės dekonstravęs kaip pats Heideggeris. Tikrasis Heideggerio proto kritikos kertinis taškas yra metamas iššūkis daugelį šimtmečių gyvavusiai nuostatai, kad žmogus yra animal rationale. Pasak Heideggerio, žmogaus suvokimas kaip animal rationale yra kliūtis būties „prošvaistei“ [Lichtung]. Heideggeris teigia, kad dėl šios priežasties privalome būti atsargūs, kad neapsiribotume kokiomis nors žmogaus „savybėmis“ arba „gebėjimais“, pavyzdžiui, protu. Šiame straipsnyje siekiama įvertinti tokio įspėjimo pagrįstumą šiandien ir nustatyti, kokiu mastu Heideggerio mąstymas apie protą ir proto kritika yra aktualūs filosofijai šiandien. Visų pirma, straipsnyje analizuojamas Heideggerio santykis su Kantu ir Husserliu. Kartu svarstomas ir Heideggerio bandymas aptarti proto ir logikos kilmę. Toliau straipsnyje susitelkiama į Heideggerio kritiką kalkuliaciniam modernybės mąstymui bei įtakingus autorius mąstymo „mašinizacijos“ [Machenschaft] bei „po-statos“ [Ge-Stell] srityse. Straipsnis apibendrinamas pateikiant trumpą nuorodą į dabartį. Atskleisdamas šią perspektyvą, aš visų pirma pakomentuosiu du kertinius Heideggerio mąstymo apie protą aspektus bei pristatysiu trumpą jų apžvalgą.
Pagrindiniai žodžiai: protas, proto kritika, logos, racionalizmas, mokslas, technologija, matematika, metodas

11/09/2026

Problemos ISSN 1392-1126 eISSN 2424-6158

2025, vol. 108, pp. 63–75 DOI: https://doi.org/10.15388/Problemos.2025.108.5

Tugba Ayas Onol
Sakarya University, Turkey
[email protected]
https://orcid.org/0000-0003-3983-5147
https://ror.org/04ttnw109

The Emancipatory Potential of Aesthetic Experience: Rancière on Kant and Schiller

Abstract
This paper examines the emancipatory potential of aesthetic experience through a comparative reading of Immanuel Kant, Friedrich Schiller, and Jacques Rancière. It argues that Rancière both inherits and transforms the Kantian-Schillerian legacy by shifting the question of freedom from free accord of faculties or moral autonomy to a meaning-disruptive experience of equality. While Kant and Schiller conceptualize the disinterested experience of the spectator in aesthetic or ethical terms, Rancière interprets it as a condition that can trigger a struggle for equality. The article traces this entangled genealogy to demonstrate how Rancière’s notion of aesthetic experience cancels hierarchies and opens a space for dissensus, only within which politics can occur. By clarifying the conceptual transitions from Kant’s sensus communis to Schiller’s play drive and Rancière’s dissensual common sense, the paper demonstrates how, for Rancière, aesthetics is a field of disagreement, revealing aesthetic experience as a political act that disrupts the pre-established sensible orders; and how it generates equality through discord, transforming aesthetic contemplation into a mode of emancipation from the dominant orders of meaning and sense.
Keywords: Kant, Schiller, Rancière, aesthetic experience, equality, freedom.

Estetinio patyrimo emancipacinis potencialas: Rancière’as apie Kantą ir Schillerį
Santrauka
Straipsnyje nagrinėjamas estetinio patyrimo emancipacinis potencialas, tarpusavyje gretinant Immanuelio Kanto, Friedricho Schillerio bei Jacquesʼo Rancière’o tekstus. Tvirtinama, kad Rancière’as ne tik perima Kanto–Schillerio palikimą, bet ir jį transformuoja, perkeldamas laisvės klausimą nuo laisvo gebėjimų suderinimo ar moralinės autonomijos prie prasmę ardančio lygybės patyrimo. Kantas ir Schilleris nesuinteresuotą stebėtojo patyrimą apibrėžia estetiniais ar etiniais terminais, tačiau Rancière’as jį interpretuoja kaip sąlygą, galinčią sukelti kovą dėl lygybės. Straipsnyje bandoma atsekti visą šią painią genealogiją ir parodyti, kaip Rancière’o estetinio patyrimo suvokimas pašalina hierarchijas ir atveria erdvę disensusui. Disensusas yra vienintelė erdvė, kurioje gali „vykti“ politika. Išryškinus konceptualinius žingsnius nuo Kanto sensus communis prie Schillerio žaismo varos (Spieltrieb) bei Rancière’o disensinio sveiko proto, straipsnyje atskleidžiama, kaip, Rancière’o požiūriu, estetika pasirodo kaip nesutarimų sritis. Atskleidžiama, kad estetinis patyrimas yra politinis aktas, sutrikdantis nustatytas reikšmių sistemas. Taip pat parodoma, kaip estetinis patyrimas generuoja lygybę per nesutarimą, estetinę kontempliaciją transformuodamas į tokią būseną, kurioje pasiekiama emancipacija nuo įsigalėjusios prasmės ir reikšmės tvarkos.
Pagrindiniai žodžiai: Kantas, Schilleris, Rancière’as, estetinis patyrimas, lygybė, laisvė

11/09/2026

Problemos ISSN 1392-1126 eISSN 2424-6158

2025, vol. 108, pp. 8–21 DOI: https://doi.org/10.15388/Problemos.2025.108.1

Begoña Ramón Cámara
University of Murcia, Spain
[email protected]
ORCID https://orcid.org/0000-0003-4591-7704
https://ror.org/03p3aeb86

Plato’s Question “Why?”: An Analysis of Resp. 509 b–c through Tim. 29 d–30 a

Abstract
In Resp. 509 b–c, Plato attributes to the Form of the Good an efficient causality, but he does not explain the matter in detail. This has led some scholars to interpret it in reference to the ‘unwritten doctrines’. The aim of this paper is to link this passage to the cosmological myth narrated in the Timaeus and to make sense of it in the light of Tim. 29 d–30 a, where Plato asks why the world of becoming exists in addition to the world of Ideas, and he gives an allegorical answer by appealing to the goodness of the Demiurge.
Keywords: Plato, explanation of the existence of the universe, efficient causality of the Form of the Good, Demiurge, Republic, Timaeus.

Platono klausimas „Kodėl?“: Valstybės 509 b–c bei Timajo 29 d–30 a analizė
Santrauka
Valstybėje (509 b–c) Platonas Gėrio Formai priskiria veikiančiąją priežastį, tačiau išsamiai šio klausimo jis nesvarsto. Dėl šios priežasties kai kurie mokslininkai šį klausimą interpretuoja, siedami jį su Platono „neužrašytomis doktrinomis“. Šio straipsnio tikslas yra susieti šį fragmentą su kosmologiniu mitu, kuris pateikiamas Timajuje, bei išsiaiškinti, kaip šį mitą interpretuoti Tim. 29 d–30 a kontekste, kur Platonas klausia, kodėl tapsmo pasaulis egzistuoja greta Idėjų pasaulio. Platonas čia pateikia alegorišką atsakymą, nurodantį į Demiurgo gerumą.
Pagrindiniai žodžiai: Platonas, Visatos egzistencijos paaiškinimas, veikiantysis Gėrio Formos priežastingumas, Demiurgas, Valstybė, Timajas

21/03/2026

https://www.zurnalai.vu.lt/problemos/lt/issue/view/2938

Address

Filosofijos Fakultetas/Faculty Of Philosophy/Vilniaus Universitetas/Vilnius University/, Universiteto Gatvė 9/1
Vilnius
LT-01513

Website

http://www.vu.lt/leidyba/lt/mokslo-zurnalai/problemos

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Problemos posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.